Beribis nerimas pakirto mano kojas,
Beribis džiaugsmas jas sparnais pavers,
Sušalus žemė duš, kai lipsiu aš ant jos,
Ištirps sniegynai, palietus mano vien ranka.
Bedieviai, netikšos ir parazitai,
galiu valdyt jus mintimis
Ir vien ranka pamojus
Jūs pulsite po mano kojų
Ir jausitės laimingesni negu dabar.
Turtus iš jūsų aš atimsiu,
Atsižadėt turėsite svajonių
ir svajoti tik apie mane.
Aš būsiu jūsų Dievas visagalis,
Ir jūs tikėsite manim kaip tikite bet kuo,
Aš būsiu jums gyvybės sutvėrėjas,
Ir jūs turėsit gerbt mane.
Kaip jums gyvybę suteikiau aš vakar,
Taip šiandien aš galiu jums ją atimt.