- Ko nori?- piktai paklausė Rimos jaunas burtininkas.
Rima sutriko. Buvo daug girdėjusi apie jo stebuklingas galias, bet nežinojo, kad jis toks jaunas ir toks piktas.
- Na, - neryžtingai pradėjo, jau gailėdamasi, jog čia atėjo ir svarstydama, ar neapsisukus ir nedingus.
- Sėskis,- pamatęs, kaip ji jaudinasi, sušvelnino toną burtininkas.
Nusiraminusi Rima prisėdo ir nedrąsiai pratarė:
- Norėčiau, kad mano vyras būtų man ištikimas...
- Gerai, dabar aš trumpam išeinu, o tu pagalvok. Jei, man grįžus, vis dar norėsi- padėsiu tau.
Kai po poros valandų jaunasis aiškiaregis grįžo, Rima vis dar norėjo.
Simas jaudinosi. Ką tik susipažino su įspūdingų formų jauna brunete. Mergina aiškiai nekentėjo nuo kompleksų, ir vakare jų laukė aistringas pasimatymas.
Rimai, kaip visada, pasakė, kad jį staiga iškvietė į ligoninę, o ši, atrodo, nieko ir neįtarė.
Susitiko viešbutyje. Kildami liftu, pradėjo bučiuotis. Mergina kvepėjo nuostabiai, kraujas užvirė, ir, įvirtę į viešbučio numerį, jie nesitarę nusprendė vakarienę ir pokalbius atidėti ateičiai.
Panelė buvo drąsi, atsagstė Simo marškinius, pati atsisegė liemenėlę, ir, kai Simas nekantriai traukė žemyn jos sijoną, ji kyštelėjo ranką į jo tarpkojį.
Iš pradžių ji sustingo, aiktelėjo, paskui staiga ištraukė ranką, lyg nudegusi.
Simas nesuprato, kodėl ji žiūri į jį kaip į beprotį.
Mergina atšlijo, atsisėdo ir pradėjo juoktis. Kvatojosi iki ašarų.
Simas susinervinęs prasisegė kelnes ir žvilgtelėjo. Tada jam aptemo akyse. Ten...nieko nebuvo. Jo pasididžiavimas buvo dingęs.
Praėjus valandai po to, kai išlydėjo vyrą į neva iškvietimą, Rima pasijuto keistai.
Jausmas tarp kojų buvo malonus, netikėtas ir gąsdinantis. Tarsi į ją būtų įėjęs vyras.
„Kas čia man darosi?“- iš baimės Rima pamiršo, kad tai malonu.
Bet visa tai truko neilgai. Po kokių 10 minučių daiktas jos viduje prarado standumą, ir Rima apsiramino.
Simas grįžo paryčiui- nelaimingas, liūdnas ir girtas. Rima padėjo jam nusirengti, paguldė ir apsikabino.
Prabudęs ryte, Simas pajuto erekciją- švelnios Rimos šlaunys lietėsi su jo kojomis, užpakaliukas rėmėsi į pilvą, o jo pasididžiavimas... buvo savo vietoje. Simas nualpo antrą kartą.
- Ko dabar nori?- šypsojosi burtininkas.
- Nebenoriu, padarykit kaip buvo,- pradėjo verkti Rima.
- O kas nepatinka?
- Na, jaučiu kaskart, kai jis susijaudina, matydamas kitas moteris- tuoj išeisiu iš proto.
- Juk leidau tau pagalvoti...
- Bet aš nežinojau, kad bus taip, maldauju...
- O kaip tu tai įsivaizdavai? Deja, deja, niekuo nebegaliu padėti.
Dabar jau nualpo Rima.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-09-07 13:57:18
Įdomu. Kausto ir išlaiko dėmesį iki galo. Man patiko.
Anonimas
Sukurta: 2008-09-01 08:20:52
tas paskutinis sakinys tikrai tempia arčiau anekdoto.
šiaip man visai patiko, primena trumpas 'pasakėles iš rūsio'. gal tik daugiau subtilumo reiktų.
Anonimas
Sukurta: 2008-08-31 16:41:00
Šiaip idėja gera, tik man užkliuvo neišbaigtumas. Vienur burtininkas, kitur aiškiaregis. Pavadinime - raganius. Kiek man žinoma, aiškiaregis nebūtinai privalo būti burtininku. Visa kita - neblogai.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-08-31 11:53:54
pritariu nordui.
"Mergina aiškiai nekentėjo nuo kompleksų"- gramatiškai kažkaip man nesilipdo. Gal geriau nekompleksavo ar nekompleksuojanti? Ar pasirodė, esanti be kompleksų. Toks mažutis pavyzdėlis..
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-08-31 03:33:57
Drąąąąsus darbelis, tačiau neišbaigtas.Arba temą reikia plėtoti- arba trumpinant paverst anekdotu.