redf
Karštas žvilgsnis kaip žaibas apakino.
Suklupai apie meilę vapėdamas...
O jinai nusišaipius nuėjo
Ir jau niekad daugiau nebegrįžo.
Tu prakeikei tą apžavą keistą,
Šitaip širdį sužeidusią tąsyk.
Ir jau niekad rimtai nežiūrėjai
Nei į pirmą, nei šimtąją meilę.
Tik sapnuos aplankydavo žvilgsnis
Ir kaip žaibas vaizduotę nušviesdavo.
Bet ji vėl nusijuokus nueidavo,
Tau nespėjus prabilt apie meilę.
Pašalėm brandžią sėklą išlaistęs,
Senu bernu dangop iškeliavęs,
Pragare net su kekšėm nešoki,
Nes nebetiki meilės stebuklais...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-08-27 09:44:53
Iš pradžių lyg bandyta kibtis į rimą, bet nepavyko. o kai kur taip norėtųsi, kad susirimuotų. siūlyčiau dar kiek pagalvoti. o paskutinysis posmas patiko.
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-08-25 20:05:01
kam tikėti
reikia jausti
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-08-25 18:53:08
Tas karštas žvilgsnis kaip žaibas apakino visam gyvenimui... Gal tai buvo raganos žvilgsnis?
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2008-08-25 15:50:23
o juk
o juk
valio, berniuk
Čia turiu atsiprašyt, bet taip jau limpa:)))