Prabočik, aniuole, kat nėr mane šalia,
Kat tau vienai tep tankiai tenka būti.
Kap vėjas rudenio - aš čia, aš ty...
Alia apmislinu ir savo būtį.

Tep surėdyta - bėgu vis, lakiu,
Nor tau kitap gal  kartais pasirodė...
Man reikia tavo mėlinų akių,
Tik tau aš čėdinu brangiausią žodį.

Man tep susopsta širdį vakarais ilgais,
Kap sliūkina tamsa ir langą gano.
Gražuola mano pelanų plaukais,
Vienintela tu meila mano.




Prabočik - dovanok
Čėdinu - saugau
Sliūkina - slenka