Santrauka:
Paskutinis, aštuntas Akiros Kurosavos sapnas
Senas vandens malūnas,
Upelio švytinti vaga.
Vaikų būrelis,
Atėjūnas sustoja šiam peizaže nejučia.
Laba diena,
Malūnų kaimo sergėtojau.
Kaip gyveni be modernių
Urbanizacijos dermių?
Gyvenam taip, kaip mokė mus
Senoliai,
O visa kita
Tiktai išmonė vaikų.
Tyras vanduo
Ir žalias miškas.
Oras gaivus
Ir visuma.
O šiandien kaime laidotuvės –
Žmogus miršta,
Kai nužengia savus kelius laike.
Ir laidotuvės tai ne gedulas –
Tai džiaugsmas,
Kad pajėgei lig galo likt žmogum.
Šiandieną kaime šventė...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-08-21 14:06:50
Įdomus netradiciškas požiūris į mirtį. Ji nesureikšminama ir priešingai nei įprasta mūsų visuomenėje nesigraudinama dėl jos,o išreiškiamas susitaikymas.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-08-21 11:43:09
teksto mintis puikiai suvokiama - Išėjimo ir dramatizmas, ir šviesus liūdesys
raiškoje yra klaidų [nužengia savus kelius laike, pajėgei liG galo likt žmogum]
raiškoje trūksta grėjiškos dvasios
Vartotojas (-a): sargyba
Sukurta: 2008-08-20 22:59:09
Keista šventė, sakyčiau;). Na, bet pats kūrinys man netgi labai patiko. Tik nesu tikra, jog nesikapsčiau per giliai :)