1944

Prieš auštant
Jie išeidavo į koridorių
Sustodavo į eilę ir mirdavo –
Tvarkingai
Pagal alfabetą

Taip norėdavosi suvilginti
Jų sukepusias lūpas –
Turėjom daug šulinių
Bet nebuvo vandens –
Tik vynas  –

Lovų galuose augo vynuogynai
Jie taip garsiai ošdavo –
Atidarydavom langus
Ir suprasdavom kad už jų nieko nėra –

Saulė užmiršdavo šviesti
O mėnulis pakilti
Nebuvo net sapnų –

Kartais tiesiog pakeldavom
Švinines akis į skylėtas lubas –
Įsivaizduodavom dangų –

Ir būdavo taip ramu – –
Puella

2008-08-20 16:59:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Neko_me

Sukurta: 2008-08-21 00:06:21

minimaliai bet nuostabiai parašytas

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2008-08-20 20:29:09

švininės akys...
geras įšvaizdis

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-08-20 19:20:06

labai įtaigi meninė kalba..., o drama - dar ryškesnė, nes.... / būdavo taip ramu /

Anonimas

Sukurta: 2008-08-20 18:40:04

Aplinka, nuotaika sukurta. Yra dar daugiau.