Prieš auštant
Jie išeidavo į koridorių
Sustodavo į eilę ir mirdavo –
Tvarkingai
Pagal alfabetą
Taip norėdavosi suvilginti
Jų sukepusias lūpas –
Turėjom daug šulinių
Bet nebuvo vandens –
Tik vynas –
Lovų galuose augo vynuogynai
Jie taip garsiai ošdavo –
Atidarydavom langus
Ir suprasdavom kad už jų nieko nėra –
Saulė užmiršdavo šviesti
O mėnulis pakilti
Nebuvo net sapnų –
Kartais tiesiog pakeldavom
Švinines akis į skylėtas lubas –
Įsivaizduodavom dangų –
Ir būdavo taip ramu – –
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-08-21 00:06:21
minimaliai bet nuostabiai parašytas
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-08-20 20:29:09
švininės akys...
geras įšvaizdis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-08-20 19:20:06
labai įtaigi meninė kalba..., o drama - dar ryškesnė, nes.... / būdavo taip ramu /
Anonimas
Sukurta: 2008-08-20 18:40:04
Aplinka, nuotaika sukurta. Yra dar daugiau.