vaikeli
iškentėk lino kančią
vaikeli
paaukok mėlynumą
akių
muštas miškas atauga
daužytas velėtas
virsta saule
bedalio akmuo sudyla
šluostai pirštais
nubalusiais
kankintoją savo
šildai kūną pavargusį
giesmėm
migdai migdai
į amžiną poilsį
kartu keliauji
ramu
ten ramu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-08-25 15:34:20
kažkaip, norisi sakyti- realiatyvu viskas šiame gyvenime. Ateina ir praeina, ir džiaugsmas, ir skausmas... nebūtyje, ko gero, ramu ir gera. Ten ir keliaujame palengva... Gimimas- mirtis- gimimas...svajonės ir jų dūžiai ir vėl svajonės, tarytum užburtas ratas... malda, rauda raminanti guodžia tik... gal per grubiai čia sudėliojau, gal mano nuotaika tokia???? Na, taip šį kartą :)))
Anonimas
Sukurta: 2008-08-22 14:12:42
Geras kūrinys. Pritariu Godai ir kitiems.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-08-20 14:46:30
... muštas miškas atauga
daužytas plautas velėtas
virsta kito saule...
Nusiraminimo link, kai, atrodo, kančia neišvengiama šiame Amžinajame Rate... Tarsi atodūsis. Išmintingi filosofiniai akcentai taip palaipsniui (nu)rimstančioje nerimo - aukos eigoje. Gražiai suderinta; jausminga ir stipru.
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2008-08-19 11:47:39
užhipnotizuojantis kūrinys
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-08-19 09:58:43
iškentėk lino kančią
vaikeli
...iš gelmės...jaudinančiai labai...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-08-19 09:44:14
jaukus :)