Ten, kur jaučiai pajuto artėjančius
Dvyniai abipus teritorijų išgirdo tekančią upę.
Brangakmenis saujoj - oro gurkšnis burnoj.
Niekas nesusigyveno su skorpionu.
Jis nepažinojo švelniųjų vėžių.
Šaulio strėlės pataikė ne ten...
Vandenis kiauru kibiru subadė dangų.
Kažkas išsibarstė netoli mėnulio skliausto
Šviesias kutenančios avino garbanas.
Liūtas vijosi taikų ožiaragį - bet jam dar toli
Veidrodyje į žiūrovus fokusavo beformė mergelė.
Kiekvienas skirtingus skirtingą veidus. Balsai patylėjo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-08-23 23:38:49
Norisi tvirtesnių jungčių tarp stulpelių, nes jie rodod kaip atskiri...
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2008-08-18 22:47:09
atrodo, lyg žiūrėtum į dangaus skliautą...nukėlė daug daug metų atgal, kai žmonės pakėlė akis į dangų ir sugalvojo žvaigždynams vardus...labai prasmingas kūrinys, ačiū
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-08-17 17:07:30
Viskas, ką galvoju- jau pasakyta. Pritariu.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-08-17 13:34:18
smulkios, bet... puikios :-)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-08-17 12:47:41
Gera mintis ženklus sudėlioti į visumą. Patobulinus ir dar įdėjus šiek tiek kūrybinės galios puikus kūrinukas gautų medalį... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-08-17 09:03:14
Niekas nesusigyveno su skorpionu.
Jis nepažinojo švelniųjų vėžių
...labai patiko...pasiimu...ačiū...