Santrauka:
prisimemant vaikystę...
Už metų posūkio nebesimato
tos basakojės mano vaikystės vingių.
Bet vis dar girdžiu dainuojant skambiai
Aukštaitijos lankose pustomus dalgius...
Kaip ten mano Šventoji
ta upė sraunioji?
Ar dar gyvas jos vis žalias vanduo?
Ar dar tebestovi Puntuko akmuo?
Nuo laukimo sunkaus ar neskilo?
Kaip tenai?
Kaip seniai išbridau iš vaikystės....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-08-17 08:58:01
Kaip ten mano Šventoji
ta upė sraunioji?
...jausmingai ir šiltai...jaudinantis...gražus...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-08-17 07:27:37
Vaikystė - tai šalis, į kurią norisi ir norisi sugrįžti. Ir kuo labiau nuo jos tolstame, tuo ji mums gražesnė atrodo...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-08-16 22:41:03
dar kartais papustau dalgelę, bet jau neaidi dalgių chorai, kaip išbristoj vaikystėj