lėtas minties raizginys
lėtas tekėjimas laiko
pro pravertas
sielos duris
leidžiasi saulė ir teka
nušvinta
šviesos spindulys
šiluma
šypsenos vaiko
tavy
o, kokie čia sodai
kokie gražūs žiedai
svajonėm
nujojam į tolį
kol viskas jau
baigias
tik tik tik
laikas rūku
iš lėto
nepaliaujamai
slenka ir slenka
po lašą po lašą po lašą
kantrybę tavo
ir kraują
iščiulpdamas
patvory jau brisius
patvory susirietusi balta katytė
su skausmo strėle
pakelk ją
juk yra laimės žiburys
kopimas yra
pakelk ją
jos šviesos atsigerk
lyg iš miško erčios
jauti
gomuriu
lėtas tekėjimas laiko
lėtas minties raizginys
veda tolyn
ir lyg vaiką
už rankos prilaiko