Kirtiklis įsmigo ledo šlaitan.
Pažiro šukės – žiežirbos saulėj.
Kaip sakė vienas poetas –
Geriau už kalnus
Gali būt tik kalnai.
Žemai paliko giedančių
Paukščių pasaulis.

Ėjimas pirmyn.
Pirmyn ir aukštyn.
Jei pajutęs svaigulį aukščio –
Nesustos ir neliks ten žemai,
Kur gieda miegantys paukščiai.

Vėjo šuorai.
Audra.
Bet kirtiklis rankoj sutvinksta.
Palapinę nuplaišė pūga.
Petys prie peties sulimpa.

Pūga. Apšarmojo veidai.
Toks saldus sniego patalas baltas.
Kažkas ateina. Gal tai mirtis?
Švelnia ranka glostanti veidą.

Bet už kalnus geriau
Gali būt tik kalnai.
Ledas, pūga ir vėjai.
Paukščiai liko žemai
Čia tik draugo ranka
Ir kalno viršūnė išlieka.