Pabandyk sudaužyti tylą,
o po to vėl iš naujo ją suklijuoti.
Galbūt tau užteks noro ir jėgų,
bet aš pakeliu rankas, aš išeinu…
Nebuvau niekada tas, kuris eidavo iš galo,
ar tas, kuris slėpė akis,
tačiau tas laikas praėjo
lygiai taip pat, kaip atėjo naktis.
Ir tas paskutinis atodūsis,
jis nebuvo daug vertas,
tai lyg paskutinis gyvenimo lašas,
ištirpęs šaltam vandeny…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2008-08-18 16:07:49
Aš irgi daug kur aprašinėju lūžtančia, dūžtančią, visam laikui prarandamą Tylą...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-08-16 23:05:15
Nenuleisk rankų. Turi savyje daug šviesos. Brangink ją.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-08-14 13:56:15
BŪsenos potyris.
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-08-12 23:15:10
Dar pasistenk. 5-ta eilutė labai nepadori.
Anonimas
Sukurta: 2008-08-12 22:19:46
Man patiko.... pažįstamas jausmas, puikiai aprašyta Ta būsena.