- Tu geras vaikas, Sauliuk,- pasakė mama, duodama vaikui saldainį.
Sauliukas išėjo į kiemą ir, bėgdamas per žolę, užkliuvo ir pametė saldainį. O su juo kartu ir savo gerumą.
Paskui jis nuėjo prie smėlio dėžės ir sugriovė pilis, kurias buvo pastačiusios mergaitės.
Bet mergaitės nepradėjo verkti. Jos tik paėmė į saujas smėlio ir sviedė juo Sauliui į akis.
Sauliukas nežinojo, kodėl jis verkia. Gal dėl to, kad nuo smėlio perštėjo akys, o gal dėl to, kad su ašarom grįžo pamestas Gerumas?..