Kada sugrįš manoji Laimė,
Apėjus šunkelius visus?
Galbūt, tada sėdėsiu kaime
Ir kantriai lauksiu, kas čia bus.
Galbūt, saulėgrąžas laupysiu -
Užsiėmimas vis šioks toks –
Ir ant gyvenimo nepyksiu,
Kad jis galėjo būt kitoks.
Neklausiu Laimės, kur ji buvo,
Kada reikėjo jos labai.
Jei viskas, kas gražu, sugriuvo,
Nebereikėjo jai pareit...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-08-12 16:22:12
Lengvai priimamos mintys ir forma.
Nuoširdu :)
Anonimas
Sukurta: 2008-08-11 11:19:42
mna pasirodė silpnas kalbėjimas, išsipasakojimas. trūko tinkamos formos
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-08-11 01:26:13
Niekad niekas nepraeina pro šalį. Paskutinė eilutė nepatiko. Reikia ugnies. Eilėraštis labai švelnus.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2008-08-10 22:22:26
Be išvedžiojimų apie tai, ką kiekvienas kartais imam ir pamąstom :)
Anonimas
Sukurta: 2008-08-10 21:59:10
Paprastas. Bet gražus. ;)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-08-10 21:22:14
gera ironija :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-08-10 20:56:47
jei tikėsi-sugrįš
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2008-08-10 19:40:53
Taip lengvai, lengvai nuskambėjo... Gal ta Laimė tokia mažutė??? :)
Anonimas
Sukurta: 2008-08-10 18:14:33
Neblogas.