Turiu tave užmiršti,
Net pabučiuot neleis,
Tos „laumės“ ilgapirštės
Tuoj linmarkon įmes...
Ant tavo piršto žiedas,
O tu buvai pas jas?!
Ir kaipgi tau ne gėda –
Išbučiavai visas?!
Dabar tu jųjų valioj,
O jos apkrės niežais.
Tau – vargas, o joms – balius,
Bet jos ilgai nežais.
Padaužėliškas juokas
Ir ledo traškesys.
Jų užgaidos – ne kokios,
Kvailokas elgesys.
Tik jų kaulėti pirštai
Iškraustė kišenes.
Nuo laumių rankų miršti! –
Už tai manęs neteisk!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): tyla pajūry
Sukurta: 2008-08-09 19:57:44
Puikus:) Vienintelis iš šiandien skaitytų, kuris sudomino. Ačiū
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-08-09 01:55:36
Visko čia buvo, o kažko pritrūko.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-08-08 21:03:00
Juk žinot, laumių būna dvejopų: naminių ir tų , kurios pelkėje sėdi. ;)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2008-08-08 19:12:56
gal ir tu buvai / esi/ jo laumė
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2008-08-08 11:32:52
Skamba :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2008-08-08 10:41:56
Oi, tas žiedas ant piršto... Tos mirtinos laumių rankos...