Aš tenoriu tave apkabinti stipriai
Ir nubristi drauge ten, kur miega rugiai.
Kur šviesiausių spalvų ir kvapų kupina
Virš svajų ir širdžių tyliai brėkšta diena.

Aš tenoriu drauge pasėt rugelius,
Žvelgt į augančius juos, nutylėti žodžius,
Kaip man gera, kad čia su manim tu esi,
Bet tu viską be žodžių juk pats supranti...

Kai saulelę į mėlyną vakarą neš,
Tarp rugelių brandžių aš ieškosiu tavęs.
Saulė leisis tyli giliame danguje,
Tavo žvilgsnis ramus švelniai glostys mane.

Ir palaima tyli iš dangaus nusileis –
Mes stebėsim abu, kaip auksiniais rugiais,
Pasipuošę gėlelėmis ir rasomis,
Mūs vaikeliai maži iš žvaigždelių sugrįš.

2004 08 20