Santrauka:
kai gėda būti žmonijos dalimi
nulaužtas medis.
palūžęs vėjas.
žmogus „labai toli nuėjęs“...
pamiršęs meilę ir švelnumą,
sutrypti baigia net orumą.
kvailai sijoja laiką savo,
lyg klounas šokdamas ant stalo.
ir taip prabėga visos dienos...
ne, nesijaučia jis vienas.
pasaulio viešpatis, valdovas –
laimingas gulasi į lovą.
nakčia pabunda ir maldauja –
„kad ryt uždirbčiau aukso saują“.
---
kažkas klaidingai bus pasakęs...
bet tai vadinam –
homo sapiens*.
*lot. homo sapiens - Žmogus
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-08-08 00:11:59
Blogai tie vaikai elgiasi :)
Vartotojas (-a): mildam
Sukurta: 2008-08-07 23:17:02
na, ironija man visada patiko :)
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2008-08-07 22:58:51
vaje
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2008-08-07 20:53:31
Pasijaučiau kaip vaikystėje, kuomet skaitydavau eiliuota pasaka apie ledinuką (Kosto Kubilinsko). Ta prasme, noriu pagirti už pusiau pilną(pozityvų) šmaikštumą, už šiltą vedimą istorijos vingiais :)
Vartotojas (-a): _ZuZi_
Sukurta: 2008-08-07 20:22:58
ironizuoju :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-08-07 19:56:24
Filosofuoji ar ironizuoji?
:)