Apie mažą mergaitę
Tikint bangos sugrįžimu į krantą, tikiu Tavimi...
Šaltu taku eina visi, bet ne visi jaučia jo sielą.
Tiek daug maža mergaitė svajojo,
Tikėjo ir laukė. Tiek nedaug prašė iš dangaus.
Tačiau viskas liko šukėm praeity ir kristi daugiau nebebuvo kur,
Mažos mergaitės tyra siela virto pilka apnuoginta skausmo dvasia.
Nebeieškok - nesurasi šviesos. Nebešauk manęs be žodžių tylumoje,
Nebegrįš maža mergaitė, debesų paklodės užklotomis mintimis.
Liko žodžiai praeity...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-08-06 18:35:23
Labai proziška. Tokiam eilučių išdėliojimui trūksta skambesio ir švelnumo, kažkokio vidinio ritmo, kas vestų tolyn, trauktų skaityti ir ieškoti. Labai daug naratyvo, be to, kartojamasi.
Anonimas
Sukurta: 2008-08-05 20:37:58
Banalu ir naivu.
Anonimas
Sukurta: 2008-08-05 18:02:18
Oi kaip bado akis juodos ir storos raidės...
jausmai jausmeliai...ir tų mažų mergaičių tekste - tikrai perdaug...