Nematomas pasaulis šalia
Jis juokias iš manęs
Šešėliai aplinkui
Nesu aš vienas
Laimingas buvau
Cirke vaidinau
Uždengtas kauke
Iki pasimatymo
Sugrįšiu dar ten

Vėl ta pati vieta
Čia mintis plaukiančios
Tikėjaus suvokti
Vakar praėjo reikėjo gyventi toliau
Rankas norėjau sudėti
Šaukiau nereikia
O darbas užgulęs ausis
Naujas užgimęs kūrinys
Raidėmis gulėsi į popierių

Ir taip ariau žodžiais
Šniurkštelėjau nosim
Rados jėgų
Nuo kavos atsirado spaudimas
Oras greičiau cirkuliavo
Kvartetas sklido visam kambary
Delfinų pagalbos sulaukiau
Ausys pradėjo spindėti auksu
Ženkliai į priekį judu

Trypiu dar vietoj
Žiūriu koks aš
Šaudau žvilgsniu
Kova viduje
Verda blogis ir gėris
Cinktelėjo kibiras vinių į galvą
Galbūt vertėtų lėkt
Sugrįžt atgal nesinori
Galingu sukuriu judu gi į priekį

Lėtai apgalvoju
Man gera čia ir šilta
Ir maisto yra
Pučia vėjas stiprus
Nesunkiai pakelia mane
Skrendu į viršų, į erdvę
Sužibo žvaigždė danguje
Šuolis į saulės centrą
Ten, kur mąsčiau mąstytojo pozoje

Taupiau jėgas
Tai buvo super nova
Centras erdvėj judantis
Valio Dievui sukūrusiam šį pasaulį
Pasnigo Dievo kūriniais
Iš chaoso išėjo darna
galingas gi kosmosas
Dievo meilės pripildytas
Belieka judėti

Sotumo jausmas aplankė mane
Jaučiuosi gerai ir blogai
Kas gero
Kas blogo
Paukštis išplėšė mano širdį iš krūtinės
Vėl cirkas besijuokiantis
Taigi toks darbas
Juokingas ir rimtas
Žmogus esu aš .
2000 12 15