Medaus kvepėjimas

Santrauka:
Naktis. Kvepia medum, vasaros lietum, ramybe ir gerumu.
Naktis. Tylu. Už lango lyja seniai lauktas lietus. Po šitiekos dienų kaitros – lietus! Kambarys kvepia medum. Lygiai taip pat, kaip prieš trisdešimt metų, kai dėdei Kajetonui, būdamas vaikas, padėdavau imti medų.

Kiekvienąkart, kai einu prie bičių, prisimenu dėdę ir jo vienkiemį, paveldėtą iš visai ne giminės, o vaikų neturėjusio Domino Jakučio. Tuos tris avilius ir įsigijau iš jo. Vienas jų paties dėdės darytas iš drebulės: nusipjautas medis, pasigamintos lentos ir sukaltas avilys. Toks avilys turi daug vertingų dalykų. Be tų pačių minimų autentiškų lentų, viduj randi kaldrų. Tai bus žymiai senesnius laikus menantis reliktas. Kaldra bitėms užklot į avilį vienareikšmiškai buvo įdėta jau tada, kai atitarnavo žmogui: suiro, suplyšo. Prieš tai ja nuo šalčio dangstėsi gal net pirmasis vienkiemio gaspadorius Dominas. O gal ją iš Amerikos atsivežė. Mat ten buvo išvykęs uždarbiaut, užsidirbo pinigų ir pasistatė vienkiemį – Žvilbučiais pavadino. Žvilbučių jau seniai nėra, o mėlynai ružavos kaldros liekanos vis primena apie praėjusį laiką.

Kai sukau medų, prie manęs atėjai Tu. Atsinešei Anykščiuos ką tik nusipirktą Senekos knygą ir skaitei. Vieną laišką po kito. Pakiliu tonu, užsidegusi, taip, kaip skaitoma kas nors, kuo labai tiki. Buvo labai gera. Kai Tu skaitei, aš laukiau ir nesukau medaus, idant nekelčiau triukšmo. Kai darydavai pertrauką, aš paleisdavau rankas į darbą. Taip pakaitom dirbom ir skaitėm. Mes abu, aš ir Tu.

Naktis. Kvepia medum, vasaros lietum, ramybe ir gerumu.
pagulbis

2008-08-03 03:30:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-09-04 03:23:37

gal tą "ružavą kaldrą" galima va taip į kabutes?

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2008-08-06 22:36:45

ačiū už etiudą... juk esybės mintis nepakartojama...

Vartotojas (-a): Algimantas

Sukurta: 2008-08-04 21:30:11

Kaldra ir tik kaldra ir ružava dar, o mano Tėvo bityne ir spalvotų būdavo .ty.viena pusė ružava o kita mėlyna,nežinau kodėl,bet mėlyna spalva į viršų. Tėvas sakydavo, kad dar nuo senelio liko...Puikus kūrinys, jaunystę priminė... Ir biteles lankiau ir medų sukau, net vieną pirštą į krumpliaračius įkišęs buvau,ilgai gijo, dar ir dabar prisimenu. ,,Medsukis" - tai nuostabus ritualas, visa šeima į jį susirinkdavo...Medų sukdavo klėtyje, o po to ten ir nakvodavome...Tai būdavo nuostabu, tokio kvapo niekada neužmirši...Dar kartą ačių Kazimierai už prižadintą vaikystę...

Vartotojas (-a): pagulbis

Sukurta: 2008-08-03 13:18:24

Dovanokit, bet "ružava kaldra" man yra labai artima. Taip kalbėjo mano seneliai, tėvai... ir mane mokė. Jei pavadinčiau rožniu apklotu - tekstas prarastų daug šilumos. Suprantu, kad nelietuviška.
Ačiū visiems už pastabas.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2008-08-03 08:47:41

man labai viskas įdomu - tekstas ir šiltas ir informatyvus :)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2008-08-03 04:02:37

Pavykęs ir šiltas tekstas, kalbantis pats už save, tačiau ta kaldra ir ružava visiškai nekabina. Viską sugadina kūrinį tarsi degutas patį geriausią medų. Reikėtų juos abu negailestingai mesti iš teksto ir kažką daryti, kad kūrinys išgyventų be tų svetimybių.
Be to antrame ir trečiame sakinyje pasikartojantis tas pats žodis - lietus. Beje, abu sakiniai panašūs, todėl pasako faktiškai tą patį. Vieno galima drąsiai atsisakyti.