Seniai žinojau:
kitas „aš“,
įpratęs vis savaip traktuoti grožį,
defektų ieškantis(,) su šypsena ir...
keistas „aš“.
Vien klausimai patrauklūs man, atsakymai –
nuobodūs.

Kai skauda tau – juokiuosi.
Blogas „aš“?
Nesuprantu, neužjaučiu, tariu...
patyčias,
jausmų iliuzijom prekiauju –
tuščias „aš“ –
fasadas vien naivumo tavo pastatytas.

Į katinus lygiuojuosi ir vaikštau...
vienas „aš“, –
dviese jei einame, numindom vienas kito
norus,
ir žodis „būti“ žodis dar „kartu“ paskendo –
liūdnas „aš“.
Kaprizai mūsų buvo, ego. Tapome ligoniais.