Santrauka:
Tyliai, galbūt per tyliai.
Lietus krenta tyliai, galbūt per tyliai.
Tyliai tirpsta šio pasaulio vyliai.
Švelniai blanksta praeities randai.
Tyla – visa, ką radai.
Joje pasislėpė tiesa,
Išgąsdinta glitaus šešėlio,
Ir tik klyksmas vienišo lėlio
Apdovanotas panašia galia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): vikis
Sukurta: 2005-06-16 13:40:52
mmm...atsiranda rimas..?Aš prisipažiniu nemoku rašyt nerimuotai...Bet tiems kas sugeba rašyt nerimuotai gal nevisad verta stengtis lyg per jegą ,,išlaužt,,rimą.Nes blogas rimas gali sugadint gerą eilėraštį...Šį kart taip ir įvyko ;)O mintis pati graži ypč <
:
Sukurta: 2005-02-28 14:16:46
tas pirmų eilučių rimavimas šiek tiek perdėtas ir dirbtinis. arba tyliai pakartojimas pradžioje. nors vietomis atrodė, kad klausau foje. gerai.