Santrauka:
Pirmąkart M visada jausmai siautėja.
Rytų ornamentai ant sienos
Pievų migla - raudoniu - užlies,
Sklaidos pagalvės pūkai.
Išpurentoj dirvoj -
Karšti bučiniai lotosais žys.
Jau pabodo skaičiuoti.
Žadintuvo atominės bombos
Vis nekrinta ant sapno dangoraižių.
Tik kažkur, pilnaties eskize,
Apsinuoginus geiša ties rankas į Tave.
Susiliečiau su ja -
Pabūčiau minutę tikra:
Baltu veidu ir vyšninėm lūpom,
Gal tada man ištartum nors kartą
Daugiau. Be: Pavargau. Saldžių Tau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): vraidras
Sukurta: 2008-09-15 17:21:02
kai krenta tos atominės žadintuvo bombos, tai apie dangoraižius net negalvoju;)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2008-07-31 11:45:23
Daug spalvų ir gyvybės.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-31 11:14:03
žys --> čia žydės? Ar bandoma išlaviruoti tarp žydėjimo ir žindimo?
Pirmasis posmas įdomus, tačiau antrojo pabaiga nubanalinta ir nuvilia.
Trečiasis lyg ir išlaiko pusiausvyrą, tuo labiau, kad geišos vaizdinys tikrai dailiai išpildytas.