Išnokink kuždesiais skanų vynuogių rytą
kekėm svyrančių meilės romanų
kur gražuolės sutūpę šešėliais nulytais
prie staliukų po medžiais su taurėm šampano
elegantiškais frakais pridengę sarkazmą
už parankių paėmę apypilnes ponias
štai pro balstančio ryto išgražintą veidą
taškos žingsniais pro triukšmą, pro upę, pro žmones
susilieję, išnykę taškais lyg atodūsiais
kavalieriai nokina iš vynuogių rytą
išsipuošusios damos vėl naktį pavogusios
žvelgia baukščiai ir droviai šešėliais nulytais