išaukštinom stabus
iškėlėm lig padangių
pamiršome dievus
ir žodį savo brangų
kartojam maldą vis kitiems
ir vis kitų mes prašom
padėti ranką ant peties
arba ištarti - ačiū
atsižadam kovos už grožį
geriau už melą dedam galvas
išgėrę vyno stiklą godžiai
mes pasijuntam ramūs
ir taip diena vėl dieną gena
suplyšusia dvasia
kvailai ieškodami mes peno
pavirstame tuščia vieta