aplinkui,
kiek akis užmato –
dangus naktim
atpylė –
kam ilgėtis kadais užgesusių
žvaigdžių
nėra laimingos pabaigos
už kurios
gyvenimas neprasidėtų
paskui dar
ilgai ilgai su šunimi
su neišduodančiais daiktais
su savimi įkalintu
ir net per klaidą
nebandai pabėgti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2008-08-11 01:45:48
Užgavai man širdį su šuniukais. Ir šiaip nesinori pabėgti.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2008-07-29 16:01:13
"dangus naktim
atpylė" - čia man primena kūdikį, kuris "atpila" kokį nors mišinuką :) . Tačiau ta eilutė turi savotiško žavesio - įdomiai išreikšta, nors kiek ir proziškai.
Patiko vidurinysis trieilis - yra svarbus prasmingas užtaisas. Tik pasigedau kūrinio vientisumo. Čia tik pabiros dalys. Reikia minimalistinių jungčių tarp dabartinių dalių, kad konstrukcija taptu gyva. O šiaip - darbas nėra beviltiškas ir prastas.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-29 12:43:12
Tiesa. Teisingas eilius.