Ant bedugnės krašto

sustojau žemės pakraštyje ant ribos
kur baigias žemė ir prasideda dangus
ir kai praėjo pirmas svaigulys galvos
norėjos skrist plačiai išskleist sparnus
By Zenas

2008-07-25 08:33:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2008-07-25 15:44:32

jeiką nori-daryk.Laimingo skrydžio.

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2008-07-25 15:20:17

optimistinis skrydis:)

Anonimas

Sukurta: 2008-07-25 14:36:34

Trūksta. kata toks mažas stulpelis, norisi kažko tokio "O!", o šis toks ramus,. rodos, užmigsi... Tačiau mintis yra. SĖkmėS.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-07-25 10:07:12

Trauka į dangų... tai gerai; skrist tai ne krist..., kai ant bedugnės krašto. Optimistinis:)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2008-07-25 09:38:58

norėjos skrist plačiai išskleist sparnus

Gaila, kad žmogui jie neduoti, bet bent vaizduotėje pabūkim paukščiais... :)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2008-07-25 09:02:31

Idėja nenauja, sumanymo rezultatas nėra kažkuo originalus, tačiau tenkina, kad bent viskas sukoncentruota