Kaip nori –
Galim šiandien eiti matuoti pavėsio,
Atsistosim vertikialiai prieš lietų –
Tu – jo pradžioj, o aš – pabaigoj
Ir dėsim po abrikoso kauliuką
Kas du metrus nuo savo kojų.
Jei nori,
Galim eiti matuoti kaitros –
Sustosim abu žemiau už dangų,
Ir žiūrėsim žiūrėsim,
Kiek debesų irkluosis pro mus,
O su kiekvienu praplaukusiu –
Po abrikosą kišenėn.
Kad užtektų pavėsiams.
O po to vėl taip keista –
Tiek daug kartų būsim matavę atstumą
Nuo kaitros link pavėsio,
O lig šiol nežinosim,
Ką kada teks mylėti.