sukarpytas sapnas
vėjo kvapas išblukęs
nemato akys
duriančio saulės spindulio
dūsta kraujas
medžio kamienas alsuoja
glosto rankas
veidą lietusias gedinčio
gyvastis kalba
ženklais laiko praėjusio
uosdama tvaikų
prakaito atminimą
lyg limpanti sraigė
praradimo kaltė drėgna
miegok vaike
miegok...
tavo lopšį
bangoj
bangoj auginu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-07-25 07:28:07
Sielvartas, kaltės jausmas ir likusi paguoda. Išsodrinta; atrodo, kiekviena eilutė svarbi... ir įtaigi.
supanti sapną - vaizdingas pavadinimas, taikliai apibūdinantis ir vidinę kančią, kai viskas tarsi sapne, ir guodžiant(is). Trečiasis posmelis šiek tiek netikėtas, bet tuo tik sustiprina būsenos dramą.
tavo lopšį/ bangoj auginu labai gražu poetiškai.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2008-07-24 19:42:11
sukarpytas sapnas
vėjo kvapas išblukęs
...skaudžiai supamas sapnas
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2008-07-24 19:27:46
gedėjimas. apsauga to, kas bangoj.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2008-07-24 13:10:23
Kiekviena strofa savaip įdomi ir prasminga, todėl priimu vientisą kūrinėlį. Tačiau man arčiausiai širdies - paskutinioji:
"miegok vaike
miegok...
tavo lopšį
bangoj
bangoj auginu".
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2008-07-24 12:38:37
Skaudus. Antra ir trečia strofos man ypač. Pirma mažiau.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-24 12:13:45
ženklais laiko praėjusio l --> nesupratau paskutiniojo ženklo reikšmės.
tokia lopšinė: švelni, daili, išjausta.
Gražiai piešiamas vaizdas, patiko.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-07-24 11:27:11
Nuostabiai gili lyrika, skaudoka. Išjausta gyvenimiška patirtis, jautriai skaudžiomis, vos ne mistika virpančiomis metaforomis- sukuria ir leidžia pajusti tvyrančią laikinumo dvasią... Subtili ir labai savita kalba. Artima, artima:))) Taip ir norisi nusišypsoti. Juk kai skauda, geriausia- šypsotis. Gyvam žemėn- nesulįst. Tai tokias emocijas šis eilius iššaukė manyje.