Nukrito snaigė...
Ant šalto, nenubudusio dar ryto
Nukrito snaigė –
Nebuvo kam jos sulaikyti.
Nors žodžiai išgalvoti ir tušti
Kaip visada draugiją man palaikė,
Net jie nutilo naktį priblokšti:
Suprato. Pamačiau. Nukrito snaigė.
Iliuzijos, tikrovės, snaigės žaidime
Spalvota ir žavi ironija išblėso,
Nes aš... visi galop pažiūri į save,
Ir raidėm, įvaizdžiais gražiais nebesimėto.
Ir nesvarbu, akimirka seniai ši baigės,
Vėl žmonės žodžiais, šypsenom... Prašvito.
Nukrito snaigė.
Ir daug dar ko tada nukrito.