AGUONA
Įgijau aš žalią širdį –
Raudona pražysiu!
Nugalėsiu juodą mirtį,
Nes tamsa įgriso.
Nedainuosiu, tik linguosiu,
Tik skaisčiai žibėsiu
Ir net liūdinčius paguosiu,
Kai į juos žiūrėsiu.
Atsigėrus saulės augsiu,
Debesiui dėkosiu.
Rudenėlio kantriai lauksiu
Nors nuo jo lenkiuosi.
RASAKILA
Sidabrinėj taurėj lašas –
Neregėto skonio!
Baltas debesėlis prašo
Atsigert iš klonio.
Akeles gelsvas atmerkus,
Jam nusišypsosiu
Tegu jis linksmai „paverkia“
Ten – aukštai kalnuose.
Durpynėlio samanėlės –
Žalios, skaisčiai žalios.
Jos tebūna patalėlis
Šios trumpos naktelės!
ŽIOGNAGĖ
Tas žiedelis su nageliais!
Ką jame ir kur neši?
Žiognagėle, žiognagėle,
Ir į ką tu panaši?
Žiogo nagas ar batelis
Pasimetęs durpynėly?
Koks klampus lig jojo kelias, –
Glosto kojas samanėlės!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-07-28 21:41:03
manau, kad pati idėja gera- vaizdžiai aprašyti kiekvieną augalėlį. Tai skatina kitaip pažvelgti į mus supančią florą ir pamilti ją... Gražu.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2008-07-23 14:54:54
Vaikams patiktų:)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-07-23 14:42:04
gražiai ;)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2008-07-23 09:21:03
Labai šiltai apie kiekvieną; lengvai vilnijančios mintys, kaip ir tie vasaros žolynai:) Ypač patiko rasakila:) Tik vienoje vietoje sutrinka rimas - kirčiuojama "kalnuosE".
O kuri vadinama žiognage - sudomino:)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2008-07-23 02:14:13
Raktažolė
Raktažolė pražysta tam,
kad mes atvertum
paslaptis, kai niekas
mūsų jau negirdi...
Su varpeliu pašaukti
galim laimę žaliaskarę,
kol dar likimo nieks
niekad nenusikalė...
Ir rakteliu atvertum
širdį - surmbėjusią
likimo smūgiuos,
kai norim būti išklausyti...