Iš žolininkės užrašų...

AGUONA

Įgijau aš žalią širdį –
Raudona pražysiu!
Nugalėsiu juodą mirtį,
Nes tamsa įgriso.

Nedainuosiu, tik linguosiu,
Tik skaisčiai žibėsiu
Ir net liūdinčius paguosiu,
Kai į juos žiūrėsiu.

Atsigėrus saulės augsiu,
Debesiui dėkosiu.
Rudenėlio kantriai lauksiu
Nors nuo jo lenkiuosi.

RASAKILA

Sidabrinėj taurėj lašas –
Neregėto skonio!
Baltas debesėlis prašo
Atsigert iš klonio.

Akeles gelsvas atmerkus,
Jam nusišypsosiu
Tegu jis linksmai „paverkia“
Ten – aukštai kalnuose.

Durpynėlio samanėlės –
Žalios, skaisčiai žalios.
Jos tebūna patalėlis
Šios trumpos naktelės!

ŽIOGNAGĖ

Tas žiedelis su nageliais!
Ką jame ir kur neši?
Žiognagėle, žiognagėle,
Ir į ką tu panaši?

Žiogo nagas ar batelis
Pasimetęs durpynėly?
Koks klampus lig jojo kelias, –
Glosto kojas samanėlės!
eglute7

2008-07-23 00:04:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2008-07-28 21:41:03

manau, kad pati idėja gera- vaizdžiai aprašyti kiekvieną augalėlį. Tai skatina kitaip pažvelgti į mus supančią florą ir pamilti ją... Gražu.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2008-07-23 14:54:54

Vaikams patiktų:)

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2008-07-23 14:42:04

gražiai ;)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2008-07-23 09:21:03

Labai šiltai apie kiekvieną; lengvai vilnijančios mintys, kaip ir tie vasaros žolynai:) Ypač patiko rasakila:) Tik vienoje vietoje sutrinka rimas - kirčiuojama "kalnuosE".
O kuri vadinama žiognage - sudomino:)

Vartotojas (-a): Baltas lapas

Sukurta: 2008-07-23 02:14:13

Raktažolė

Raktažolė pražysta tam,
kad mes atvertum
paslaptis, kai niekas
mūsų jau negirdi...

Su varpeliu pašaukti
galim laimę žaliaskarę,
kol dar likimo nieks
niekad nenusikalė...

Ir rakteliu atvertum
širdį - surmbėjusią
likimo smūgiuos,
kai norim būti išklausyti...