man patinka būti angelu. Ta maža, nematoma, stebuklinga gyvybe, kuri turi teisę saugoti tave. Jausti tave, mano žmogau, - tavo ašaras, džiaugsmo ir liūdesio, tavo buvimą, tokį šiltą ir gėrio kupiną.

man patinka būti lietumi ir saule, nes galiu prisiglausti prie tavo skruosto, valandų valandas žiūrėti į tavo akis, nuplauti blogį ir vėl sušildyti sielą.

man patinka būti žvaigžde. Ta vienintele, tik tau net gūdžiausią naktį žibančia. Ta kelrode žvaigžde, padalyta lygiai pusiau - į tave ir mane.

peteliške man patinka būti. Skrajoti rūke, ryžtingai po pasaulį paskleisti paskutinės, pačios švelniausios meilės pavasario pienės pūką. Ir visąlaik sekti tavo žingsnius.

man patinka būti vėju. Tai neapsakomas jausmas! Galiu girdėti net slapčiausias tavo mintis, galiu tyliai tavo ausin kuždėti: ''Myliu''...

ir, velniai nematė, man patinka būti savimi. Nors ir sergu. Svajonėmis, iliuzijomis, sapnais.