Labiausiai prisimenu tą pasaką
Apie susikūprinusias naktis,
Kurios lyg milžiniškas skruzdėlynas
Įvirsta pro langą ir
Taikiai šturmuoja dar vakar
Pasodintą šventamedį,
Po to pavargusios bando įsitaisyti
Tarp sukrautų žiedų, tačiau:

Vietos rezervuotos.

Tada bando prisiklijuoti prie
nulinkusių lapų,
Tačiau nuslysta, nes nuo jų tik vakar
Nuvalytos dulkės.
Neradusios vietos nakvynei,
Nusirita nuo šventamedžio
Ir išeina.
Keista, bet jos niekad nepyksta.

Labiausiai man patiktų,
Jei sugebėčiau besiklausant
Nepravirkti...