Tėvynės toliai neregėti,
Auksinės pievos,
Nemuno krantai.
Laukinės kregždės ima jau perėti,
Tačiau artojas aptiko lizdą nelauktai...

Širdis kaip šaltas, aštriabriaunis stiklas,
O akys - padangių toliai mėlyni,
Ar daug dar laiko eis,
Kolei parbėgsim linų keliukais tekini?

Rugių ražiena pjauna kulną,
Į kalną eit sunku, sunku...
O motina, Gimtine, pasakyk man,
Ar daug mano širdužei laukti,
Kolei paršliaušim keliais kruvinais?...