Žagarės vyšnios

Žagarės miestas
Lietuvos šiaurėj
vyšnios nuo seno
čia karaliauja

kožnam sodely
vyšnias augina
rubino uogom
svečią vaišina

kaulo tvirtumas
iš dolomito
uogos saldumas
saulės gimdytas

Žydėjimas

vyšnių sodas
Žagarėj pabalo
žydi putoja
širdis apsalo

šitokio grožio
vestuvių suknelės
nuotakos baltus
nuometus kelia

vėl jos sulaukė
saulės ir vėjo
vyšnios žydėjo
meilę žadėjo

 Meilė

nuometus vyšnių
bitės pamatė
bučinį saldų
žieduose rado

kiekvieną žiedą
bitės bučiavo
saldų nektarą
kol išragavo

o bičių meilė
tai apgaulina
baigės nektaras
ir meilė dingo

Pūga

grožis byrėjo
vėjo nupūstas
žiedlapiais snigo
truputį pustė

bitės žieduose
jau pabuvojo
vyšnioms gyvybę
jos dovanojo

grožis viliokėms
nebreikalingas
žiedlapiais sninga
vyšnios laimingos

Varnėnas

švilpė varnėnas
vyšnios žydėjo
pačią surado
vaikus perėjo

saugojo vyšnias
jie nuo kenkėjų
vaikus maitino
tais niekadėjais

vaikai užaugo
sode triukšmauja
prisirpo vyšnios
uogas ragauja

 Derlius

rubino spalvos
sodą dabina
vyšnios prinoko
skolą grąžina

skolą už grožį
žiedai kai žydėjo
skolą už laimę
kai bitės mylėjo

džiaugiasi žmones
vyšnios prinoko
skina su meile
rubino uogą

Uogienė

motina mano
kiekvienai žiemai
virė šeimynai
vyšnių uogienę

ar manų košė
ar miltų blynas
vyšnių uogienė
tai skanumynas

sniegas už lango
krosnis kūrenas
o vyšnių uogos
vasarą mena
  

Vynas

vyšnių dvasia
rūsy išlaikyta
dieną išvydus
rubinu švyti

draugas šalia
taurė krištolinė
meile putoja
rubino vynas

šalty sušildo
karšty gaivina
šiandien išgerkim
mes vyšnių vyno
  

Likeris

meilės saldumas
lūpose degė
vyšnių kvapnumas
iš proto vedė

dieviškas skonis
taurę pripildė
ir taip maloniai
širdį sušildė

vyšnių nektaras
kaitino kraują
siela dainavo  
meilę ragaujam

  
Festivalis

vyksta Žagarėj
vėl festivalis
žmonės atvyko
į vyšnių balių

uogų pintinės
žvilgsnį kabina
ir saldžios vyšnios
širdį gaivina

Žagarės vyšnios
tai skanumėlis
šoka dainuoja
mūs jaunimėlis

Mes iš Žagarės

mes iš Žagarės
iš vyšnių krašto
Švėtės upelis
per širdį teška

vyšnia gimtinės
žydi sapnuose
noksta svajonėj
skinam darbuose

ir kur bebūsim
šiame Pasauly
mes prisiminsim
žagarvyšnių saują

Atvyk į Žagarę

atvyk į Žagarę
į sostinę vyšnių
ir jų paragavęs
kitais metais grįši

sugrįžk prisiminęs
šia dievišką uogą
vyšnios Žagarės
pamiršti neduoda

kas metai Žagarėn
tu vėlei atvyksi
prisirps soduos vyšnios
draugus susitiksi