Tu sumaišei tikrus draugus,
kai skandinaisi debesy vilties,
kvieteis vienatvę į namus -
žvaigždžių skliautų palėpėn...

Aplinkui žmonės... nusibodę...
net kasdienybė lūžta galvoje,
kai šypsena veide sustingsta,
ir net mintis tave išduoda...

Išmoki pasirinkt teisingai
ir prisidenki nuo žmonių žmogum,
draugystė niekad neišduoda,
tik reikia ja tikėti, kaip savim.

Kai nuo svajonių ankšta kūne,
Kai siela plazda - netelpa jame,
Lengviau juk išgyventi dviese,
Draugystę tarsi duoną -
                      dalinantis delne...