miegojau
žaidžiau tenais
ten, kur nesusipratimas
tarp iliuzijos ir tikrovės
išlikimo pojūtis
kai laukti neišeina
per miego vizijas keliauju
man namai laikini
gyvenimo likutis vaivorykštinis
žaidžiu koduoju
iš anksčiau, ir lygiagrečiai
ir paraleliai, tam nesančiam-
nematomam pasauliui
matyt, tyla aplankė
per išpažintį
supratau save
pravėriau duris...
ir vis tas pat
beveik rimtai palytėjau gyvenimą
aš basas išeisiu anapilin
bet ne tuščias
ramus kaip belgas miegu
laiko upe išdykauju
kasdienis džiaugsmas savo filosofija
ji keičiasi
aš miegu toj šešėliuotoje naktyje
ir man nieko netrūksta
užtat miegu ir rašau
be žingsnių garsių
einu gyventi
o tempas nežmoniškas
mane tik glosto miego plaukai...
2008 07 09