plaukų suktukų manekeną
kas vakarą pakišu po lova
o jeigu lis?
o jeigu griaudės?
negi drebės vargšas
iš baimės kampe

tačiau apie vidurnaktį
įtempusi ausų stygas
girdžiu jis šliaužia
čiuožia grindimis į kampą
kur letargu miega gitara

manekenas švelniai ištraukia
gelsvus suktukus
iš savo dirbtinių plaukų
ir užkiša jais man ausis
(bet aš visad palieku plyšelį garsams)

po kelių minučių
plastmasiniu jo veidu
ima ristis ašaros
o galva nusvyra ant gitaros grifo

plastmasinių manekenų rankos
neturi pirštų stygoms užgauti