***

žingsniukais mažais po truputį
per sniegą, per aštrų rugpjūtį,
nulaistytą lapkričio gatvę,
per žvaigždiškai žalią vienatvę
skubu tau skaityti rasotą,
speigų rytmety išvagotą,
sauliškai tylų ir gelsvą
žmogiškai paprastą laišką,..

***

trumpais laimės mirksniais aplieti
ir įlieti, trumpam įsilieti
į spingsuliuojantį džiaugsmą
per akių žiburiuką, per jausmą,
apkabintą žieminį apsiaustą,
per dangaus skambantį
gaudžiantį skliautą,
skubu tau statyti užburtą,
žvakės švieselėj sukurtą,
po septynmyliais tiltais
nemiegotom naktim išnešiotą
ramų,
tavęs laukiantį,
uostą...