kai sutikau ją kaukių baliuj
jos kaukė tai margaitė nekalta
ir šokom dūkom iki valiai
kol paprašiau ją nusiimki kaukę tą

mergaitės kaukę nusiėmus
po ją žmonos kaukę turėjo
ir kaukių tęsėsi vėl balius
o Dieve kaip jinai mane mylėjo

kukuoja laikrodžio gegutė
ir prieš mane kaukė nauja
ir rūpestinga kaip ir turi būti
švelni dviejų vaikų mama

po to dažniau jau kaukės keitės
skalbėjos auklės ir virėjos
nebebuvo tik jaunos mergaitės
ir pasakų žydriosios fėjos

koks įdomus tas kaukių balius
kiek daug jame visokių kaukių