Mylėjau kartą aš poeziją ir moterį,
Kurią labiau – prisiekiu – nežinau...

Ir kaip į šitą trikampį aš patekau.
Vienos tetroškau, o iš kitos gavau...

Išmokė jos karštai mylėti ir nekęsti,
O kam imlesnis aš buvau, jau pamiršau...

Išmokau jausti aš ir jausmais reikštis...
Ir kas daugiau tos meilės gavo – nežinau...

Iš vienos sėmiausi jėgų, atidaviau kitai,
Netikrinau, kuri kuriai dosnesnė buvo...

Mylėt vienodai ir sujungt į vieną jas bandžiau,
Kodėl man nepasisekė, nepamenu, žmogau...

Vienai atidaviau visas jėgas, negrąžinau kitai...
Apsvaigęs laimėje buvau, o su kuria labiau...

Kai skirtis mums reikėjo, atsisveikinau.
Man buvo gaila jos ir jos, savęs – mažiau...

Stengiaus pamiršti aš poeziją ar moterį.
Atspėkit, kas man nesisekė labiau...

Kai vieną praradau, nepamenu, kurią pirmiau,
Neklauskite, kodėl toks nelaimingesnis patapau...

Dabar myliu iš jų tik vieną, o gyvenu kitai,
Nepyksta jos, kad joms to nesakiau...
________________________

Ar galim, vyrai, mes mylėti vieną,
O meilės gauti iš kitos daugiau?..

Todėl turėtų jos viena papildyt kitą...
O mes tik kurstyt joms aistras... o mums?..