Leidžiasi saulė į rūškaną debesį -
Šviesą anapus kažkam dalina.
Merkiasi akys sapno užvarstomos,
Ežero veidrody mėnuo skandinas.
Gūdžios jo gelmės užverda sujudusios. -
Kas į šį ežerą išdrįstų irtis?
Išplaukia raganos tinklais apaugusios
Ir pradeda pasakom girtis.
Maudosi šmėklos degančiu apdaru,
Atskrenda juodvarniai, gyvatės rangos.
Ežero veidrodžiu nuraibuliuoja -
Ūmai išnyra dvi baltos rankos.
Iškelia laivą švytinčiom burėmis
Stiebai lig žvaigždžių kyla - nutįsta,
O kapitonas baltakepuris
Delnu lyg deniu tyliai nuslysta.
Žiūri į žemę žvaigždės bekrintančios,
Žybsi akimirką ir labai stebis:
Naktį į dangų - degančios strėlės,
Dieną - bešypso mėlynos akys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2008-07-07 21:18:25
oi, koks paslaptingas... gal ne visai mažyliams??? :))))) Labai lietuviškas savo charakteriu. o paveikslėliai, pasakojimo motyvais- tikrai būtų nuostabūs. Taip, noriu pritarti eglute7 pastabėlei. Jei norite pakoreguoti, pasakykite pakeitimus, mielai padarysiu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2008-07-07 12:32:03
Kai sudėjau ne į ketureilius matau, kad perdaug žodžio...ežeras... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-07-07 00:59:47
Ūmai išnyra dvi baltos rankos.
Iškelia laivą švytinčiom burėmis
Stiebai lig žvaigždžių kyla - nutįsta,
...labai gražus pasakiškas vaizdas...puikiai nutapytas... knygelė visa išeitų vaikučiams tik dailininko reikia...