Santrauka:
Vis dar ilgiuosi....
Kai per daug skrupulingai brėžiu
Tamprią ribą tarp laiko klejonių –
Išgodotam glėby išnykstu,
Išsiskaidau į smulkią dėlionę.
Pasitrupinu drobės dažus
Nuo laukimo išgeltusiais pirštais
Ir tariu ilgesingus žodžius
Apie tai, kad atgimus vėl mirštu,
Kad po daugel bemiegių naktų
Susapnuodavau, kad nesapnuoju:
Daug yra ochros miestuos glėbių –
Bet tik Tavo – sutirpstantis rojus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2008-07-04 12:30:00
dėkoju Ramunei už kruopštesnį aptarimą,tačiau:
ochra- spalva, taigi -tokios ryškios(ugningo atspalvio) spalvos miestai .
Tavo glėbys. Kas ta - tavoji?
kad (čia) virsta dalelyte
susapnuoju,jog nesapnuoju-subuitinta, man negražu.
Anonimas
Sukurta: 2008-07-04 09:56:40
ne visur reikalingos inversijos, nes sunku skaityti, reikia vis sugrįžti, kad suprastum, kaip iš tikrųjų, kaip tiksliai viskas vyksta kūrinyje, tačiau tai nėra blogai. Patiko vaizdai, emocijų apipavidalinimas.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2008-07-03 19:39:49
Įsiminė eilutė „Pasitrupinu drobės dažus" ir visame kūrinyje plevenantis pojūtis...