Santrauka:
tikėjimas – tai tik ėjimas nežinoma kryptimi. Tikėjimas tuo, ko nepažįsti, arba tikėjimas tuo, kuo nori tikėti.
Sukalki man karstą iš kryžių
Arba kryžium sudėtų vyšnių kauliukų.
Pagal seną paprotį klaupkis į Rytus,
Sukalbėk šventvagystę.
-----------------
Sesės pagonės,
Nusipynusios virvę,
Lipkit į dangų,
Jei Dievu netikit.
-----------------
Įpilk degtinės į švęstą vandenį,
Išgrauš akis –
Kančia apvalo.
Sudėjęs rankas ant krūtų
Melskis į Vakarus –
Ten dievai
Žaliom kupiūrom nuodėmes
Išsiperka patys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Apytiksliai
Sukurta: 2005-12-21 14:51:21
puiku, tik vyšnios gal ne visai į temą - t.y. neaišku, kodėl būtent vyšnios.
Kad kauliukai lieka kruvinai raudoni..? :S
Vartotojas (-a): Sibilė
Sukurta: 2005-11-16 22:35:01
"sesės pagonės" juk irgi turėjo savo Dievą- argi visi turi tikėti tik vieną Dievą?..
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2005-11-16 18:16:43
Įstrigo trečias posmas. Lyg savotiška apeigų malda. Toks įsakmus. Ypač džiugina ironija, kuri mąstymo apraiškas dar labiau pabrėžia. Puiku.