šiandieninis žmogus

Santrauka:
kai nesupranti, kas vyksta su pasauliu
paragavęs dabarties
išspjoviau praeitį
ieškodamas ateities
pamiršau dabartį

eidamas keliu
jaučiu banguojant jūrą
kaip skrisdamas lėktuvu
jaučiu asfaltą sūrų

pardavęs sielą velniui
meldžiu atleisti dievą
už prarastą tikėjimą
už prarastą dieną

nusmukęs lgk dangaus
rausiuosi žemėse
ieškodamas žmogaus
kitokio nei fantazijose
_ZuZi_

2008-06-29 21:56:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): paguodos giesmė

Sukurta: 2008-06-30 19:06:45

Patiko paskutinis posmas.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2008-06-30 16:55:32

Rimas bereikalingas. Naudoji žodžius tik tam, kad skambėtų - dingsta mintis.
Pirmas posmas du kart dabartis - neįdomiai skamba. Pusėtinas darbas - reiktų dar padirbėti.

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2008-06-30 13:55:12

Mintis įdomi.

Anonimas

Sukurta: 2008-06-30 09:40:41

meldžiu atleisti dievo turėtų būti, nes kitaip susidaro įspūdis, kad prašote dievą atleisti iš darbo
nusmukęs lik dangaus --> lig
labai nuspėjamas.

Vartotojas (-a): Sibilė

Sukurta: 2008-06-29 23:03:38

kitokio nei fantazijose nerasit...bet eilės geros...