Mums taip sunku ištarti žodžius,
Mums sunku pasakyti – tikiu.
Kodėl?
Per amžių amžius klausim,
Nesužinosim...
Štai aš čia, sėdžiu prie kvapnaus –
Garuojančio kavos puodelio,
Stebiu nuogas pėdas,
Nuo pykčio baltas.

Aš tikiu, tikiu, vis tyliau tari Tikiu.

Iš karto garsiai, kad ironiją atpažinti galėčiau –
Ištark man - TIKIU.

Tariu...
Gitaros skambesiu pritariu.
Padedu būti kažkuo. Išgirsk.

Štai aš čia, prie kvapnios materijos –
Pykčiu kvepiančios... Ir tyliai svajoju –
Ištark man – Tikiu...