Prabilk į mane kopų smėli,
Senos laivo lentos,
Burės,
Prabilkit, mes išplaukiam...
Apglėbęs tu mane laikai,
Per šaltas man esi, vėjau.
Blakstienose lašai klajoja,
O aš niūniuoju, čia vis stoviu.
Apglėbus tu mane laikai,
Ir tu šalta man, jūra.
Prabilk į mane,
Ir aš sapnuosiu švelnią vėtrą,
Kiaurai matysiu jūrų stiklą.
Dugne akmenys bandys prabilti
Į mane.
O gal pravirkti, o gal jau kalba...
Mes tau kalbėjom,
Tu negirdėjai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2008-06-27 21:54:02
...kažką išgirdau... galiu ir patylėt... kažkuo patiko...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2008-06-27 19:58:57
svelnu, miela...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-27 17:34:41
Dugne akmenys bandys prabilti
Į mane.
...skausmingas dialogas...labai...geras kūrinys...