Žiema. Eilinis tvenkinukas, krantai apaugę karklais, kuriuos sveria tirštos sniego putos, tolumoje namas, aplink jokių medžių. Ant tvenkinio ledo klūpi mažas berniukas.
- Burbulas vienas, burbulas antras (šypsena) Viena žalia akytė, kita žalia akytė (krykštavimas), nedaužyk man ledo, panele (šypsena).
- zuiki, lauke šalta, nelaižyk ledo, sušalsi (rėkia)
Vakaras. Jaukus ir mažas kambarėlis, sienose šoka židinio ugnies apšviestų baldų šešėliai. Vištienos sultinio kvapas, sėdi du siluetai, vienas už kitą dvigubai mažesnis.
- (kosulys)
- na, zuiki, juk sakiau, kad sušalsi, nepaklausei...
- mamyte, bet po ledu į mane taip gailiai žvelgė žalios merginos akys...
- ?
- aš tik norėjau ją pabučiuoti (šypsena)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2008-06-30 17:43:25
Prozinė miniatiūra su savita pabaiga. Tačiau čia visgi nėra originali fantastika. Pasigendu fantastinės idėjos.
Anonimas
Sukurta: 2008-06-27 10:00:58
Jo, čia gerai nušviesta tyla prieš audrą :)
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2008-06-26 20:49:17
koks trapus gyvenimas ... Puikiai perduotas tas trapumas kūrinėlyje.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2008-06-26 18:33:02
...labai mielas jaukus kūrinys...pilnas meilės ir kažkokios nepaprastai puikios pasakos spindėjimo...