Kadaise, kai turėjau laiko gyvenimo malonumuose svaigti visa jų didybe, neturėjau pinigų. Dabar pinigų- į valias, tačiau neatrandu laiko malonumams. Perspektyvos - nulis. Likę man malonumai- vos du.

Jei nugriebi, it babytė grietinę šaukšteliu, laisvo laiko, tai jo užtenka tik pasikasyti savam nosies galiukui.
Išėjus iškelta galva iš ten, kur karaliai pėsti vaikšto, džiūgauju. Nugnybiau laisvo laiko trupinuką asmeniniam malonumui Nr.2! Ramiai nubraukiau savą užpakalį gražiu (su melsvais drugeliais) tualetiniu popieriumi!
Juk TAO filosofijos šalininkai- Kinijos išminčiai siūlę ieškotis laimės mažuose gyvenimo dalykėliuose. Taigi, aš ten ir ieškau.

Beje. Iš tos laimės, kad sugebėjau tą mažulytį malonumą Nr. 2 atlikti neskubėdama, su didžiuliu pasitenkinimu, pasijutau tarsi mano sėdmenys praplatėjo iki pasaulinio lygio grožio etalono matmenų. Išgyvenau akimirkai ekstazę! Tačiau nebėra kada mosikuoti optiškai ištobulėjusiais sėdmenimis vyrams po nosia. Skubiai klesteliu savo grožybę ant kėdės prieš kompiuterį ir puolu vėl “kalti” pinigus.

Žinau, žinau! Žmogus pats savo laimės kalvis. Taigi, aš ir “kalu” kaip tas genys medį. Ne, ne! Ne medį- savo l a i m ę !
Juk kitos tautos nepripažinti išminčiai patarę laimės ieškoti piniguose!
Prisiminiau! Tie išminčiai (nepamenu jų vardų, o ir tautos nepamenu) kartą yra pasakę:
“laimės didumas proporcingai didėja, augant pinigų krūvai.”
Aha, šit kaip! Puiku!
Šią aksiomą be išlygų pritaikiau savo gyvenime. Ir kaip jūs manote?.. Kas nutiko?
Pačios “užkalti” p i n i g a i ėmė didėti geometrine progresija! O kaip su mano l a i m e?

Lietuvių liaudis sako: “ viena bėda ne bėda.” Tobulai sako! Ar ne?
Dabar nėra man laiko išleisti pinigams, o malonumai- tik du. Per mažai.
Ech, dilema! Gal metus viską (kaip toje pasakoje) ir imti sukti girnas, kad diena prailgėtų. Tuomet atrasčiau gyvenimo pilnatvę.
Protinga mintis?! Pati žinau.

Sutemus, įmerkiu išmintingą galvą į vandenį vonioje ( iki jūros nukakti nerandu laiko) ir tikiuosi dar didesnio proto pragiedrėjimo, bet taip ir neišdrįstu ilginti savo dienos.
Gal pabūtum draugiškas ir pasuktum girnas už mane, mielas skaitytojau?! Aš tamstai atsilyginčiau:
už Tave išgyvenčiau saldžiausius gyvenimo malonumus. Pažadu! Tokių saldybių Tu net geriausiame sapne nebūtum išdrisęs susapnuoti.

Vakar nei nories galiukui pasikasyti neatradau laiko. O kas, jeigu ir savo gyvenimo malonumui Nr.2 nesurasiu laisvo laiko? Juk ir Biblijoje parašyta (tik nepamenu kuriame puslapyje) maždaug taip:
“žmogaus misija žemėje- būti laimingu ir patirti malonumus”.
Na, ne pažodinė ši citata, bet esmė būtent tokia.
Ir įgyvendink ją, jei esi gudrus!