Santrauka:
Audrės monologas iš pjesės "Širdies šviesoj"
Paskui Tave pasiųsiu vėją
Tegul jis lydi Tavo vėlę
Tegul jis kaukia ir vaitoja
Ant Tavo kapo
O mieloji
Kodėl Tu išskleidei sparnus
Kodėl palikai Tu mus
Ar meilės, šilumos Tau buvo čia per maža
O gal pritrūko vieno laimės lašo
Tu tyli
O aplinkui tik kapų tyla nebyli
Staiga praūžia vėjas
Taip. Dabar jis Tavo draugas ir gynėjas
Jis saugo Tavo sielą
Kuri paliko kūną vienui vieną
Jis guli šaltas ir tylus
Taip. Daugiau nekada nebepabus
Tu išėjai
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2008-06-21 10:28:58
Tu tyli
O aplinkui tik kapų tyla nebyli --> šiomis eilutėmis išbalansuojamas rimas kiek per daug.
Priešpaskuinėje eilutėje norėtųsi taško gale - sustiprėtų paskutiniosios įspūdis.
Kaip pjesėje, jei ji ne šiuolaikinė, o labiau tradicinė, monologas geras, tačiau atsisakyčiau klišių apie vėles ir kapus.
Anonimas
Sukurta: 2008-06-20 20:20:54
Mielas ir šviežias. Nežinau, kodėl pastarąjį žodį pasakiau, gal tiesiog toks naujai švelniai jausmingas kūrinys. Toks... ach, šiandien man. Pasiimsiu. ;}}}
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2008-06-20 17:22:22
labai skausmingas, bet gražus
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2008-06-20 11:07:02
"nIekada"
liudna kai mus palieka artimi
Vartotojas (-a): _ZuZi_
Sukurta: 2008-06-20 11:01:35
ačiū. tai Audrės monologas iš pjesės "Širdies šviesoj".